Valdorfo pedagogika – ugdymo procesas, kuriame svarbiausias visa apimantis ir priimantis požiūris į žmogų, kaip unikalų ir vienodai vertingą, grindžiamas harmoningu vaiko proto, jausmų ir valios ugdymu. Šioje pedagogikoje svarbiausios bendražmogiškosios egzistencinės vertybės, kad vaikas, išėjęs į gyvenimą turėtų stiprybės ieškoti atsakymų į savo būties klausimus, gebėtų konstruktyviai spręsti konfliktus, pasitikėtų savo jėgomis, būtų socialiai aktyvus, jaustų poreikį mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Tai žmogiškas pedagogo ir vaiko bendravimas, jų tarpusavio sąveika. Mokymas(is) būti laisvu, prisiimant atsakomybę.

Kurdamas Valdorfo ugdymo pagrindus Rudolfas Štaineris siekė, kad ugdymo programa vaiką veiktų harmonizuojančiai.

Esminiai dalykai, kurie įtakoja harmoningą vaiko vystymąsį, remiantis R.Štaineriu:

 • meilė ir šiluma;

• aplinka, kuri maitina vaiko pojūčius;

• kūrybinė bei meninė patirtis;

• prasminga suaugusiųjų veikla, kuri būtų verta vaiko pamėgdžiojimo;

• laisvas kūrybinis žaidimas;

• saugoma vaikystė;

• pagarba, dėkingumas ir nuostaba;

• džiaugsmas, humoras ir laimė;

• suaugusiųjų vidinis tobulėjimas.